Paminėtos Vlado Statkevičiaus 20 - osios mirties metinės

Tre, 07/31/2019 - 08:19

             Liepos 27 dieną, prieš 20 metų, amžino poilsio išėjo Lietuvos kariuomenės karininkas, kraštotyrininkas, pedagogas, archeologas, etnografas – Vladas Statkevičius. Tai žmogus, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį atidavė Šilalės krašto tyrinėjimui. Daug keliavo po rajono kaimus, užrašinėjo pasakojimus, vietovardžius, padavimus, pasakas, dainas, jis fotografavo paveldo objektus, rinko archeologinius radinius, etnografinę medžiagą. Dešimt metų buvo LTSR Kraštotyros draugijos Šilalės skyriaus tarybos pirmininku. 1973 metais Vladui Statkevičiui buvo suteiktas Garbės kraštotyrininko vardas. Jis ištyrinėjo daugiau kaip 30 senkapių, datuojamų III –XIII amžiai, patikslino kai kurių chronologiją ir surado apie 20 naujų senkapių, surinko apie 750 archeologijos radinių. Įvairiuose žurnaluose ir laikraščiuose buvo išspausdinta daugybė Vlado Statkevičiaus straipsnių (virš 100 straipsnių) kraštotyros ir paminklosaugos temomis. Mokslo Akademijos institutui perduota daugiau kaip 50 rankraštinių darbų, Kultūros ministerijai – virš 90 Vlado Statkevičiaus kraštotyrinių darbų. Kraštotyros draugijos rankraštinių darbų saugyklai yra perdavęs virš 70 parengtų ir įrištų tomų. Lietuvos nacionaliniam muziejui iš viso perdavė 2375, Šiaulių „Aušros“ muziejui – 554 archeologijos ir kitų eksponatų. Vladas Statkevičius įkūrė Kraštotyros draugiją Šilalėje. Ne kartą buvo susitikęs su profesoriumi Č. Kudaba.

          Turėdamas 29 metų pedagoginio darbo stažą, išėjo į pensiją. Iki paskutinio atodūsio ėjo, ieškojo, konsultavo, rašė, tyrinėjo, kaupė savo darbus. Vladas Statkevičius buvo šviesuolis ir švietėjas, darbštumu ir kruopštumu brandinęs kitus. Jo išleista knyga „Šilališkiai. Darbai ir papročiai” iki šiol tebėra vienintelė tokio pobūdžio knyga.

          Vlado Statkevičiaus 20 – osios mirties metinės paminėtos jo vardu pavadintame muziejuje.  Į prisiminimų popietę atvyko bendražygiai: kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas, Klaipėdos universiteto istorijos ir archeologijos katedros doc. dr. Gintautas Zabiela. Dalyvavo Vlado Statkevičiaus dukra Aušrelė Baublienė, buvusių archeologinių ekspedicijų dalyvės: Santa Jakienė, Laima Saročkienė, Birutė Mickuvienė, Regina Kromelienė. Šilalės r. savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vyriausioji specialistė Jurgita Viršilienė, kraštietis, istorikas Virginijus Jocys ir kiti svečiai. Šventiniame paminėjime įžangos žodį tarė muziejininkė Edita Merkelienė. Šiltais asmeniniais prisiminimais dalijosi kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas. Archeologas dr. Gintautas Zabiela pasidžiaugė, dideliu Vl. Statkevičiaus indėliu į mūsų krašto archeologijos lobyną, papasakojo apie radinių svarbą, atliekamus archeologinius kasinėjimus. Be galo įdomu buvo klausytis ekspedicijų dalyvių prisiminimų apie Vl. Statkevičių, kasinėjimus, taip pat dukros Aušrelės Baublienės asmeninių prisiminimų apie tėtuką (taip šeimoje vadino Vladą Statkevičių). Ji pasakojo, kaip tėtukas ją išmokė kruopštumo, atsakingumo, kartu keliaudavo po tyrinėjamas vietoves, o vakarais, po visų dienos darbų, Statkevičių šeimoje skambėdavo akordeono garsai.

Po svečių prisiminimų apie kraštotyrininką muziejaus direktorė Soneta Būdvytienė perskaitė Marės Lydos Voroneckajos sukurtą eilėraštį „Nemirtingas paminklas“, skirtą Vl. Statkevičiui.

          Renginyje dainavo Lietuvos pensininkų sąjungos ,,Bočiai“ Šilalės r. bendrijos bočių choras „Šilas“. Vadovė Zina Vainorienė.

Po šventinio paminėjimo ant Vlado Statkevičiaus kapo buvo nunešta gedulo puokštė bei uždegtos žvakutės.