„Kas iš to gražumeli, kad nie razumeli“ – sakydavo šilališkiai. Mūsų žemaičiai kiekviena gyvenimo proga rasdavo racionalų su kasdienybe turintį aiškias sąsajas palyginimą. „Murzens kap kiaule žindes“, „Kas iš to gruoži, je nauduos kap iš uoži“. Ir iš tikrųjų, ūkyje ožio naudingumas sąlyginai būdavo menkas, o ir žmogaus grožis gali jokios naudos nesuteikti.
Jei rasdavosi nudilęs daiktas, tada sakyta: „Neaštros peiles – gale y Šelale juote“. Šilališkių pamąstymai, kad „Nek iš numų nevalgis, iš mėška nešėkis“, arba palyginimas „Kauk kap vėlk avietini“ šiai dienai gali kelti šypsį. Muziejus sumanė senoviškus pasakymus perkelti į viešąją erdvę kaip gatvės meno parodą „Ąžuoliniai“.
Smulkiosios tautosakos užrašymai yra mūsų tautos dvasinio palikimo lobis. Paroda parengta iš medžiagos, saugomos Lietuvių literatūros ir tautosakos rankraštyne. Dažnu atveju šie užrašymai buvo užfiksuoti vėlyvuoju sovietmečių kraštotyrininkų ir kitų garsių tyrėjų, kaip Norbertas Vėlius.
Šilalės mieste ir pušyne ant grindinio yra išeksponuota apie 30 smagių senoviškų pasakymų. Vakar kartu su šilališkiais apžiūrėjome dalį parodos, aiškinomės pasakymų prasmes, interpretavome. Smagu, kad žygis po parodą tapo puikiu būdu sujungti skirtingų kartų žmones. Šįsyk vyresniųjų atmintis tapo raktu suprasti mūsų senelių žemaitišką filosofiją.
Deimantės Biliūnės nuotraukos.
🔗 Gatvės meno paroda „Ąžuoliniai“ yra kultūros festivalio programos dalis. Kultūros festivalį „Dausos“ 2026 organizuoja Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus; projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė.
