„Tikras mokslas visada veda prie vienybės, meilės ir santaikos ir su Dievu ir su žmonėmis. Tokį meilės gaivinamą mokslą turėjo ir tokiam mokslui per visą savo gyvenimą tarnavo a. a. kun. Kazimieras
Jaunius. Tas mokslas ir ta meilė traukė kiekvieną K. Jaunių pažinojusį žmogų.
K. Jaunius kol buvo sveikas pildė dvasiškas priedermes su pilnu atsidavimu ir pasišventimu. Bet to jis turėdamas Dievo ypatingą kalbų pažinimo dovaną, per visą savo gyvenimą nenuilsdamas dirbo taipogi plačioje sulyginamosios kalbotyros srityje, nuolat ieškodamas įstatų nurodančių, kaip viena kalba rišasi su kitomis, kaip žodžių šaknis mainęs pereidamas iš vienos kalbos kitom. Nuolat ieškojo kalbos giminystės ir tai giminystei patvirtinti išrado didelę daugybę ryškių neišgriaunamų dėsnių, kuom ir įgijo aukštą garbę netik Lietuvoje, bet ir svetur, kaipo vienas didžiausių kalbotyros žinovų.
Kaipo profesorius buvo visų savo klausytojų aukštai gerbiamas, bei mylimas, nes ir pats labai mylėjo besimokančią jaunuomenę. Nesant tam tikrų mokslo rankvedžių, kun. K. Jaunius rašė pats savo
lekcijas ir davinėjo klierikams persirašinėti, tokiu būdu po kelių metų darbo atsirado šie K. Jauniaus sustatyti rankvedžiai: Katekea arba kateketiškas mokymas, Homiletika arba Dvasiškos iškalbos mokslas ir lietuviškos kalbos gramatika. Pirmuoju du veikalu pasilieka klausytojų užrašuose, paskutinysis buvo studentų dorpatiečių atmuštas ant hektografo, atspausdintas Peterburgo Mokslų Akademijos, bet gaila, kad neužbaigtas. Visi trys minėtieji K. Jauniaus veikalai atsižymi ne tik savo rimtu turiniu, bet ir labai dailia ir tikrai gyva lietuviška kalba“.
2023 m. minime kraštiečio lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, katalikų kunigo Kazimiero Jauniaus 175 –ąsias gimimo ir 115 –ąsias mirties metines. Šioms sukaktims paminėti išleidome elektroninį leidinį.
Tikimės, kad būdamas virtualioje erdvėje šis elektroninis leidinys bus lengvai prieinamas visiems. Tokį akademinės literatūros sklaidos modelį vertina dėstytojai, neakivaidinių ir nuotolinių studijų studentai. Šiuo laikotarpiu galimybė skaityti elektronines knygas yra svarbi visiems, kas dirba, mokosi ar domisi lietuvių kalbotyros praeitimi. Iki šiol tokio pobūdžio elektroninio leidinio nebuvo išleista. Leidinyje naudotasi informacija iš V. Drotvino ir V. Grinaveckios monografijos „Kalbininkas Kazimieras Jaunius (1970)“, S. Skruodenio – „Kalbininko Kazimiero Jauniaus rankraštinis palikimas (1972)“, įvairių mokslinių straipsnių.
„Lietuviams K. Jauniaus vardas yra svarbus ir brangus tuo, kad tyrinėdamas lietuvių tarmes, padėjo
pagrindus, mūsų rašomajai kalbai. Jis parodė, kaip turi lietuvis rašyti, kad visi lietuviai jį suprastų.“
