Liepos 18 d. 18 val. Bijotų dvaro festivalio metu Dionizo Poškos Baublių muziejuje bus atidaryta Šilalėje gimusios tapytojos Daivos Dašenkovienės autorinė tapybos paroda „Tarp grumsto ir žvaigždės“. Teatro dailininkė, scenografijos kūrėja ir tapytoja į gimtąjį kraštą sugrįžta ne tik su naujausiais savo darbais, bet ir su asmenine kūrybos istorija, kurioje susilieja vaikystės prisiminimai, teatras, gamta ir žmogaus būties apmąstymai. Kalbinant autorę apie gimtąsias šaknis, parodos esmę jos nuoširdumas atveria akis į naują pasaulio pažinimą.
Pačiai autorei ši paroda yra kur kas daugiau nei dar viena kūrybos stotelė.
„Sugrįžti į savo šaknis – tai ne tik prisiminimas, o būtinybė. Tai galimybė iš naujo pasimatuoti save: patikrinti savo stiprybę žemiškuose gyvenimo grumstuose ir pasitikrinti siekius beribėse žvaigždėse. Ši paroda – tai mano kelias atgal į save ir dialogas tarp to, kas sena, ir to, kas amžina.“
Šį vidinį dialogą atspindi ir parodos pavadinimas – „Tarp grumsto ir žvaigždės“, gimęs iš žmogaus būties stebėjimo.
„Žmogus dažnai atrodo trapus ir silpnas aplinkai, tačiau viduje jis slepia nepalaužiamą dvasios jėgą. Grumstas čia simbolizuoja žemišką trapumą, sunkumus, laikinumą ir materialiąją mūsų pusę. Žvaigždė – tai amžinybės siekis, vidinė šviesa ir idėjos didybė. Šiame bendrame erdvėlaikyje žmogus ir gamta nesąmoningai sudaro nedalomą vienį, o pati didžiausia stiprybė atsiveria būtent tada, kai sugebame išlaikyti pusiausvyrą tarp savo žemiškų šaknų ir dvasinių aukštumų.“
Baigusi Klaipėdos universiteto Vizualiųjų menų studijas, Daiva Dašenkovienė nuo 2015 metų dirba Klaipėdos dramos teatro dailininke-dekoratore. Teatro patirtis tapo svarbia jos kūrybos dalimi, tačiau tapyba, pasak autorės, leidžia kalbėti apie tai, kas slypi giliau.
„Jeigu teatras yra mūsų realybė, tai tapyba man yra langas į gilesnį jos klodą. Siekiu savo vizualinėmis raiškos priemonėmis net ir negatyvią konotaciją turinčiame išskaityti pozityvinę reikšmę turinčią žinutę. Toks žvilgsnis į teatrinius elementus, savitas jų pergrupavimas leidžia man pabrėžti, išryškinti tai, kas juose svarbiausia. Būtent tokia juslinė prieiga, apimanti tiek kultūrinį bagažą, tiek asmenines patirtis man yra artimiausias tyrinėjimo ir perteikimo kūryboje būdas.“
Kūrybos impulsų autorė ieško pačiame gyvenime.
„Kūryba man yra atsakas į aplinką. Tai vadinu išorine vidinės būtinybės raiška. Pirmiausia mane pagauna impresija – žmogaus būties trapumas ir gamtos didybė. Šį pirminį jausmą vėliau maitina ir augina kitos mano aistros: perskaityta knyga, kino kadro estetika, teatro dramaturgija ar muzikos garsas. Kai visi šie įspūdžiai susilieja į vieną pasakojimą, prasideda pats paslaptingiausias procesas – kompozicijos paieška.“
Svarbią vietą menininkės kūryboje užima gimtinė. Ji sako, kad jos vidinis peizažas gimė dar vaikystėje.
„Mano kūrybos ištakos prasidėjo Šilalės rajono Pakoplyčio kaime – pas močiutę, kur prabėgo mano vaikystė. Tai buvo pirmoji mano mokykla, kurioje mokiausi tyliai stebėti gamtą. Čia patirta gyva impresija susijungė su močiutės skaityta poezija, kur visam šiam natūraliam pasauliui suteikė gilesnę prasmę. Šis vaizdo ir žodžio dialogas tapo mano kūrybiniu pamatu, o sugrįžimas į gimtąjį kraštą leido šiuos prisiminimus transformuoti į drobę.“
Neatsitiktinai paroda pristatoma būtent Dionizo Poškos Baublių muziejuje. Ši vieta, kurioje susitinka gamta, istorija ir kultūra, autorei turi ypatingą reikšmę.
„Sugrįžimas į gimtąjį kraštą ir paroda Baubliuose man turi gilią asmeninę prasmę. Šioje unikalioje vietoje, kur susilieja gamta ir kultūros pėdsakai, mano drobėse atgimstančios antikinės temos ir žmogaus būties paieškos įgauna naują svorį. Tai erdvė, kurioje mano tyrinėjamos vidinės būsenos susitinka su praeities didybe, kviesdamos kiekvieną apmąstyti savo vietą tarp žemės ir dangaus.“
Daiva Dašenkovienė įsitikinusi, kad meno kūrinys tampa gyvas tik tada, kai jame save atranda žiūrovas.
„Visada noriu, kad mano kūryba paskatintų žiūrovą kurti savo asmeninius pasakojimus. Bet kokį meno kūrinį sudaro du elementai: vidinis ir išorinis. Vidinis elementas – tai dailininko sielos emocija, galinti sužadinti panašią žiūrovo emociją. Kuo geresnis meno kūrinys, tuo didesnė tikimybė, kad abi emocijos sutaps. Šiuo požiūriu tapyba mažai skiriasi nuo teatro: abi stengiasi užmegzti ryšį.“
Nors jos paveiksluose atsiveria žmogaus būties, laiko ir atminties temos, pati autorė linki žiūrovams ne ieškoti vieno teisingo atsakymo.
„Žvelgiant į mano tapybos darbus, linkiu žiūrovams ne ieškoti teisingų atsakymų, o tiesiog pabūti su savo vidinėmis būsenomis. Nors tapyboje nagrinėju sudėtingas žmogaus būties ir antikos temas, mano didžiausias troškimas – kad tarp šių žemiškų grumstų atrastumėte savo žvaigždę. Tegul šis susitikimas Baubliuose pripildo Jūsų širdis tikėjimo, vilties ir nenuperkamos šviesos.“
Dėkojame Daivai už atvirą ir nuoširdų pokalbį. Autorinės tapybos parodos „Tarp grumsto ir žvaigždės“ atidarymas ir susitikimas su autore vyks liepos 18 d. 18 val. Dionizo Poškos Baublių muziejuje esančioje konferencijų salėje, Bijotų dvaro festivalio metu. Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d. Tai bus proga ne tik pamatyti naujausius Daivos Dašenkovienės darbus, bet ir išgirsti jų gimimo istorijas iš pačios autorės lūpų.
Autorę kalbino Dionizo Poškos Baublių muziejaus muziejininkė Vaida Šegždienė.
Fotografijos: Daivos Dašenkovienės asmeninis archyvas.
