Šilalės kraštas – neatsiejama Žemaitijos dalis, kurios šaknys siekia XIV amžių. Archeologiniai radiniai liudija, kad jau tuomet pradėjo formuotis pirmieji miestelio kontūrai, o kartu su aplinkiniais kaimais jis priklausė istorinei Karšuvos žemei. Šiandien Šilalė keliautojus vilioja atrasti savo praeitį piliakalniuose, muziejuose, kultūros paveldo objektuose, bendruomeninėse iniciatyvose bei gamtos grožyje. Tai, kas buvo sukurta prieš šimtmečius, šiandien tampa naujais atradimais tiek vietos žmonėms, tiek svečiams. Rugsėjo 27-ąją, minint Pasaulinę turizmo dieną, Šilalės turizmo informacijos centras dalijasi įžvalgomis apie praėjusią vasarą bei kviečia pažvelgti, kokiais potyriais šis kraštas praturtino keliautojus.
Šios vasaros pradžioje mieste pristatyta meninė instaliacija, įkvėpta klasikinės Luiso Kerolio pasakos „Alisa stebuklų šalyje“. Parke įrengtos šokio teatro „Alisa įstrigusi laike“ dekoracijos tapo kūrybine lauko ekspozicija. Medžiuose kabo šachmatai, puodeliai, laikrodžiai, o takus puošia originalios žaidimų kortos (aut. Indrė Lukoševičienė, Aušra Danisevičienė). Nuo balandžio pradžios Laukuvos miestelyje lankytojus pasitinka Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija. Čia galima pažinti rašytojos, tremtinės ir gydytojos gyvenimą bei sužinoti istoriją apie buvusius namo šeimininkus – tremtinių Milių šeimą.
Ruduo primena, kad metas apžvelgti vasaros rezultatus. Svarbus kiekvienas lankytojas – ar tai vienas žmogus, ar šimtas. Vieno turisto patirtis gali tapti gražia rekomendacija kitiems. Kaip jau minėta rašytojos, tremtinės ir gydytojos Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija per keturis mėnesius sulaukė tūkstančio lankytojų, tarp jų lankytojai iš Izraelio, Suomijos ir Lenkijos. Upynos etnografijos muziejus, įkurtas 1973 m., šiemet taip pat pasitiko daugiau kaip 1000 svečių, tarp jų – net iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Į Dionizo Poškos Baublius, pirmąjį muziejų Lietuvoje, šią vasarą atkeliavo keliautojai iš Australijos ir Meksikos. O Stasio Girėno gimtinės-muziejuje sausio–rugpjūčio mėnesiais lankėsi net 2528 svečiai. Turizmo paslaugų teikėjai džiaugiasi kiekvienu, kuris sugrįžo ar atrado Šilalės kraštą.
Šilalės rajone netrūksta pramogų ir vandens turizmo. Keliautojai rinkosi Kukučio stovyklavietę („JO JO“ baidares), „Turistauk.lt“, Dobilų slėnį, Plaukiam stovyklavietę, Palaivio poilsiavietę ir kitus paslaugų teikėjus. Pasak Dženetos ir Artūro Dobilų („Turistauk.lt“, Dobilų slėnis), jų veikla nesibaigia pasibaigus vasarai – jie dirba visus metus, kol tik neužšąla upės. Keliautojai kviečiami leistis į nuotykius baidarėmis natūraliomis, mažai urbanizuotomis Jūros ir Akmenos upėmis. Kukučio stovyklavietės šeimininkė Jolanta Kasiliauskienė džiaugiasi, kad grupės vis sugrįžta. Įsimintiniausi tampa tie irkluotojai, kurie kruopščiai ruošiasi kelionei – atsiveža dekoracijas, vėliavas, pasirūpina įvairiais atributais. O šią vasarą baidarių maršrutus papildė ir keturkojai keliautojų draugai.
Kaimo turizmo sezonu savininkai taip pat džiaugiasi. Bilionių etnografinės sodybos „Gȳvenėms“ šeimininkė Edita Navardauskienė džiaugiasi svečiais iš Nyderlandų, Norvegijos, Liuksemburgo, Didžiosios Britanijos bei tolimųjų žemynų – Azijos ir Afrikos. Jie maloniai nustemba atradę Žemaitijos gamtos grožį ir XIX a. sodybos autentiškumą. Keliautojai čia pasilieka net po kelias savaites. Sodyba taip pat draugiška Camino Lituano piligrimams, bei džiaugiasi, kad pildosi ne tik ateinančių metų kalendorius, bet ir 2027. Autentiškų patirčių ieškojo ir svečiai kaimo turizmo sodyboje „2RestPlace“. Kaip pasakoja šeimininkė Vaida Zimkienė, šią vasarą dauguma keliautojų rinkosi poilsį, ramybę, gamtą ir atokvėpį nuo miesto šurmulio. Sodyboje juos traukė poilsio zona su laužaviete po šimtamečiais ąžuolais. Čia lankytojai ne tik maloniai leido laiką, bet ir galėjo pajusti senųjų medžių didybę bei ramybės galią. Tokios vietos tampa vertinamos už galimybę „atsijungti“ ir pasikrauti vidinės energijos.
Nepaisant lietingos ir vėsios vasaros, turizmo paslaugų teikėjai šypsojosi – kiekvienas atvykęs keliautojas paliko dalelę savo istorijos. D. ir A. Dobilai sako, kad ši lietinga vasara turėjo ir savų pliusų: Jūros upė buvo greita, su veržlia srove, nenuobodi plaukti, todėl nuolat iš turistų girdėjo pagyras: „Fantastiška jūsų Jūra!“. Per vasaros potvynį 22 km turistai plaukė 1 val. 20 min!. O svarbiausia – pagrindiniai turistai išlieka lietuviai, atvykstantys iš visų šalies regionų ir aktyviai besinaudojantys vietos paslaugomis.
Turizmo sezonas Šilalės krašte nenutrūksta – jis tik keičia savo formą. Vasaros pramogas gamtoje natūraliai pakeičia uždaros erdvės, kuriose netrūksta veiklų tiek vietos gyventojams, tiek svečiams. Keliautojų laukia Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus su filialais, Stasio Girėno gimtinės muziejus bei Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija, siūlantys įvairias edukacijas, parodas ir galimybę prisiliesti prie krašto istorijos. Šilalės kultūros centras kviečia išbandyti originalius pabėgimo kambarius „Duonkepio skylė“ ir „Etno“. Šilalės viešoji biblioteka tampa erdve turiningam laisvalaikiui – čia galima pasinerti į knygų pasaulį ar apžiūrėti parodas. Tuo tarpu Šilalės laisvalaikio ir sporto centras siūlo aktyvaus poilsio galimybes ir leidžia atsipalaiduoti bei sušilti darganotais rudens vakarais. Šaltuoju metų laiku Šilalės kraštas gyvena koncertų, parodų, susitikimų su kūrėjais, įvairių švenčių bei bendruomeninių iniciatyvų ritmu. Visa tai ne tik pratęsia turizmo sezoną, bet ir suteikia progą pažinti Šilalę kitu kampu – kaip gyvą, kūrybišką ir tradicijas puoselėjantį kraštą.
„Žemynos sodybą“ – kur gamta ir ramybė;
„Upės Pievos ūkį“ – pažinti, pajausti ir paragauti;
„Sūrio džiazą“ – kur mūsų laukė nuostabi sūrių edukacija ir skoniai, kurie ilgam įsimins.
