Prieš 30 metų Sovietų Sąjungos ginkluotosios pajėgos kartu su KGB bandė įvykdyti valstybės perversmą. Tankų bei ginkluotų kareivių pagalba Lietuvos širdyje, Vilniuje, buvo norima užimti Parlamento pastatą, Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Gindami Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę tą, 1991 metų sausio 13-osios naktį, žuvo 14 Lietuvos Respublikos laisvės gynėjų. Tarp jų ir Vytautas Vaitkus, vienintelis kilęs iš Žemaitijos, iš Šilalės rajono.
Šilalės Vl. Statkevičiaus muziejus įgyvendino projektą „Įamžinkime Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo Vytauto Vaitkaus atminimą”. Pastatytas stogastulpis Paežerio kaime, jo gimtajame krašte. Projekto autorė istorikė, muziejininkė Regina Mickuvienė suvienijo ir bendram darbui sutelkė nemažą būrį seniūnijos žmonių. Labai džiaugiamės, kad vykdant projekto darbus aktyviai ir neatlygintinai dalyvavo V. Vaitkaus kraštiečiai – Paežerio kaimo gyventojai.
Stogastulpio autorius kaltinėniškis, medžio drožėjas Alvydas Pocius, paminklo viršūnės saulutės – upyniškis tautodailininkas Klemensas Lovčikas.
Rugsėjo 29 d. įvyko stogastulpio atidengimo ceremonija. Ji prasidėjo Lietuvos Respublikos ir Lietuvos istorinės vėliavos pakėlimu, giedant Lietuvos Respublikos himną.
Stogastulpį pašventino Upynos parapijos kunigas klebonas Vytautas Šiaudvytis, o simboliškai atidengė žuvusiojo sūnus Robertas Vaitkus. Pedagogas, Šaulių sąjungos narys Robertas Vaitkus bei LŠS Vilniaus šaulių kuopos vadas Kostas Ivanauskas pasidalino prisiminimais apie Lietuvos laisvės gynėjus ir jų nuopelnus Lietuvai.
Apie Vytauto Vaitkaus jaunystės metus, jo nenusakomą jaunatvišką veržlumą visur ir visada būti pimam, kalbėjo Vaitkų šeimos atstovė Liuda Vismantaitė. Paežeriškis Juozas Gudinskas atskleidė dar vieną mums nežinomą Vytauto Vaitkaus gyvenimo faktą – pašauktas tarnauti sovietinėje kariuomenėje, jis nepriėmė okupantų primestos priesaikos ir, žinoma, už tai labai nukentėjo. Upynos seniūnijos seniūnas Ignas Gužauskis pažymėjo, jog ši diena ypatinga ne tik visiems seniūnijos, Šilalės rajono gyventojams, bet ir Lietuvai, nes po trisdešimties tautos didvyrio žūties metų, deramai pagerbtas ir įamžintas Vytauto Vaitkaus atminimas jo gimtojoje Žemaitijoje liks pavyzdžiu ateinančioms kartoms, kaip reikia mylėti Tėvynę ir aukotis vardan jos.
Vedėja, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė Soneta Būdvytienė, renginį užbaigė žodžiais: kiekvieną kartą, važiuodami pro šalį, stabtelėsime ir nulenksime galvas bei pasiųsime vieną ačiū į tolimą dangų jiems, žuvusiesiems.
Renginio metu skambėjo Šilalės kultūros centro vokalinio moterų kvarteto „Aitra” ( vadovė L. Petkuvienė) atliekamos patriotinės dainos.
