Sausio 12 – osios vakarą uždegėme Atminties laužą Paežerio kaime prie stogastulpio, skirto pagerbti kraštiečio, Laisvės gynėjo Vytauto Vaitkaus atminimą. Prisiminėme visus žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.
Vytautas Vaitkus gimė ir augo šiame krašte. Vėliau apsigyveno Vilniuje. Tą baisią naktį jis žuvo nuo sovietų kulkų. Šiandien jam būtų 80 metų, bet kova už laisvę turėjo savo kainą… Beje, tomis dienomis prie televizijos bokšto budėdavo ir jo šešiolikmetis sūnus Robertas, kuris šiandien yra Šaulių sąjungos narys, dirba su jaunimu ir skiepija jiems meilę Tėvynei.
Upynos seniūnijos seniūnas Kęstutis Ačas pasakojo, jog tuomet dar buvo moksleivis ir įvykius sekė stebėdamas televiziją ir klausydamasis radijo pranešimų. Kiekvienam lietuviui buvo neramu ir baisu dėl Laisvės gynėjų likimo. Prisimindamas 14 žuvusių Laisvės gynėjų, jis teigė, jog dabar ypač svarbu būti pasirengusiems ginti Tėvynę.
Apie 1991 m. sausio kruvinuosius įvykius Vilniuje kalbėjo pulkininkas leitenantas, dabar atsargos karininkas, Leonydas Raudonius. Jis pažymėjo, jog tada lietuviai turėjo vienintelį tikslą – iškovoti laisvę.
Skaudžiais prisiminimais apie Sausio 13 – osios įvykius dalijosi tuomet Vilniuje budėjęs, buvęs krašto apsaugos savanoris, šilališkis Juozas Petkus.
Ypatinga padėka Paežerio kaimo žmonėms, kurie yra šio krašto tikri patriotai ir saugo savo kraštiečio, Laisvės gynėjo, Vytauto Vaitkaus atminimą.
Ačiū buvusiems kartu!
Informacija pateikė: Upynos etnografijos muziejaus muziejininkė Regina Mickuvienė.
Foto A. Legačinsko ir R. Armonienės
