Dionizo Poškos Baublių muziejus

BIJOTŲ DVARO SODYBA

Baubliai – pirmasis senienų muziejus Lietuvoje.

Muziejų išskaptuoto ąžuolo kamiene 1812 m. įrengė žemaičių bajoras, rašytojas ir istorikas, kultūros šviesuolis Dionizas Poška (1764 – 1830). Ąžuolą, kuriam tuomet buvo apie tūkstantis metų, žmonės vadino Baubliu.

1824 m. šalia Baublio pastatytas antrasis ąžuolo kamienas (Baublio brolis).

Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Baublio rinkiniais domėjosi mokslininkai, tautinio atgimimo veikėjai, prie jo buvo rengiamos dainų šventės, chorų pasirodymai, gegužinės.

D. Poškai mirus, surinktos senienos paties jo valia pasklido po Lietuvą, didžioji jų dalis pražuvo Pirmojo pasaulinio karo metais.

XIX a. pab. – XX a. pr. D. Poškos Baubliams pakeistas šiaudinis stogas, jis apkaltas lentutėmis, padėti cementiniai pamatai. 1930 m. visuomenės iniciatyva Baubliai buvo apdengti mediniais gaubtais, suveržti metaliniai lankais.
1947 m. Baublių muziejus buvo atkurtas. 1949 m. – 1962 m. Bijotuose veikė  D. Poškos memorialinis muziejus.
Pirmą kartą Baubliai konservuoti 1956 m.
1969 m. Baubliai paskelbti respublikinės reikšmės istorijos paminklu.
1971 m. Baubliams pastatyti stikliniai gaubtai.
2008 m. Bijotų dvaro sodyba, vadinama Baublių, paskelbta kultūros paminklu.
2011 m. užbaigtas projektas  „Bijotų dvaro sodybos – Baublių komplekso pritaikymas turizmui“.
Baubliai – senovės lietuvių kultūros paminklas, neturintis analogo, gyvai menantis rašytoją D. Pošką ir Lietuvos praeitį.

BIJOTŲ DVARO VANDENS MALŪNAS

Bijotų dvaro malūnas pastatytas XVIII a. paskutiniame dešimtmetyje užtvenkus Pelos upelį. Senasis vandens malūnas iki mūsų dienų neišliko. Po 2011 m. rekonstrukcijos, esamas pastatas stovi senojo malūno vietoje ir pastatytas pagal išlikusias fotografijas bei planus.

BIJOTŲ DVARO SODYBOS PAMATAI

Bijotų dvaras, vadintas Bardžiais (Bardžių dvaras), minimas nuo XVI a. 1790–1791 m. šio dvaro centrą ir aplinkines žemes iš kelių savininkų supirko rašytojas Dionizas Poška.

Atlikus archeologinius tyrimus XIX- XX a. viduriu datuojamame sluoksnyje 10-30 cm gylyje rasti buvusio pastato pamatai. Spėjama, kad šiame pastate gyveno D.Poška.