Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus pristato virtualią Jurgitos Gerlikaitės grafikos darbų parodą!

By 2021-04-29Parodos

J. Gerlikaitę sieja didelis ryšys su Šilalės kraštu. Gerlikų šeima kilusi iš Mažrimų k. Šilalės r. (Laukuvos sen.) Darbų autorės močiutė, liaudies meno atstovė Petronėlė Gerlikienė, tėtis žymus dailininkas Pranciškaus Gerlikas, daug jo tapytų darbų puošia Šilalės įstaigas. Grafikos darbų paroda veiks iki balandžio 30 dienos!

Jurgita Gerlikaitė yra nepriklausoma kultūros ir meno kūrėja, dailininkė – grafikė, parodų kuratorė ir meno istorikė. Nuo 1994 metų dalyvauja parodose yra Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, nuo 2018 m. asociacijos LATGA narė. Surengė daugiau nei 25 personalines parodas, taip pat dalyvavo daugelyje grupinių – atrankinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jos kūriniai iliustruoja knygas, žurnalus ir kitus edukacinius, kultūrinius / meno leidinius Lietuvoje ir už jos ribų. Sukūrė darbų serijas: Meditacijos, Metafizinės rekonstrukcijos, medžio raižinių seriją Paukščiai, Portretai, miesto serijas: Londonas ir Dubajus. Jurgita taip pat rašo ir publikuoja straipsnius meno ir meno istorijos temomis. Kaip savanorė redaktorė ir vertėja siekia užtikrinti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo švietimą ir socialinius pokyčius. IŠSILAVINIMAS: Meno istorijos ir teorijos bakalauras (1998) – Vilniaus dailės akademija. Grafika, netoksiškas estampas, vaizduojamieji menai – Lietuva, Islandija, Danija. UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos magistras (2009) – Vilniaus dailės akademija. PUBLIKACIJOS „Petronėlė Gerlikienė“, albumas, biografija, (sud. Jurgita Gerlikaitė, Darijus Gerlikas, tekstas: Jurgita Gerlikaitė). – Vilnius: LTS, 2005. – 154 p.: lietuvių ir anglų k., iliustr. – ISBN 9986-9189-6-0„Jurgita Gerlikaitė“, albumas. – Vilnius, 2009. – 59 p.: lietuvių ir anglų k., iliustr. – ISBN 978-609-95040-0-1PUBLIKACIJOS PERIODIKOJE Gerlikaitė J., A Gift from Fate // Lithuania in the World, 2007, Vol. 15, Nr. 6, p. 48–53.Gerlikaitė J., Petronėlė Gerlikienė ‒ gyvenimas ir kūryba // Liaudies kultūra. 2018, Nr. 3.Gerlikaitė J., Petronėlė Gerlikienė: savos tiesos žinojimas // Šiaurės Atėnai, 2005, Nr. 22, p. 3.Gerlikaitė J., Septyneri metai Danijoje // Krantai, 2006, Nr. 2, p. 48–55.Gerlikaitė J., Skaitmeninės grafikos galimybes riboja tik fantazija // Kultūros barai, 2007, Nr. 12, p. 45–47.ATSILIEPIMAI:„Ieškojome kažko šiuolaikiško, įdomaus ir neatsibostančio savo naujiems namams. Prie namų interjero dirbo dizaineriai, tai ir mes pasitikėdami savo skoniu ieškojome kas tiktų namams ir mūsų sieloms. Aplankėme ne vieną tapybos parodą, žiūrėjome austus tekstilės darbus, buvo keli patinkantys variantai, bet nusprendėme neskubėti ir pažiūrėti internete, nes reikia mažiau laiko didesniam darbų kiekiui peržiūrėti. Kai pamatėme jūsų darbus, susižvalgėme ir iškart supratome, kad vienas jų papuoš mūsų pilką sieną ir džiugins širdis. Patraukė technika ir tai, kad darbe susipina daugybė pasaulių ir kiekvienas gali rasti tai, kas artima jam. Žiūrėdamas tarsi susilieji ir keliauji jais. Gali pasijausti rasos lašeliu, šešėliu ar saulės spinduliu, gali šokti, gali svajoti, gali būti mieste ar gamtoje. Gali jausti tylą, ošimą ar miesto šurmulį priklausomai nuo nuotaikos. Kartais jis tiesiog šokėjas šokantis gyvenimo šokį, kartais tiesiog žmogus besidžiaugiantis sava erdve, tuo, kas artima tik jam vienam. Galėčiau dar ilgai tęsti, nes nuo tos dienos, kai pakabinome darbą (kaba priešais pietų stalą, tai dažnai žiūrime ir kasdien atrandame kažką naujo: tai naują šešėlį pamatai, tai nauja spalva atsiranda, tai nauja forma ir visa tai po to interpretuoji pagal tai, kaip jautiesi tą dieną. Puiki technika ir jūsų puikiai susluoksniuoti vaizdai ir ne tik šiame darbe, visuose. Darbas tuomet įgauna prasmės, susigyveni su darbu, jauti, jis sukelia jausmus, emocijas. Mona Liza mačiau, ir vieno karto užteko, o su jūsų darbais kalbiesi ir kaskart įdomu, ką jis naujo pasakys, ką naujo atrasi. Sėdime ir diskutuojame, ką kuris mato ir jaučia. Kitas dalykas, būtinai norėjome lietuvių menininko darbo, tik nežinojome, kad tokių šaunių turime. Ir dar, mums svarbi asmenybė, taigi perskaitėme ir peržiūrėjome viską, ką radome internete apie jus. Kai pradėjome bendrauti, sužavėjo jūsų šiluma, taigi dėl to darbas dar mielesnis ir šiltesnis. Beje, labai sužavėjo tiek paties darbo, tiek rėminimo kokybė. Kol kas, kiek turėjome svečių, neliko nei vieno abejingo.“‒ Vitalija, Paulius ir Emutė, Lietuva „Norėčiau jums nuoširdžiai padėkoti už tokį gražų darbą. Jis visuomet pakelia nuotaiką ir visa šeima juo labai džiaugiasi. Nuolatos sulaukiame puikių atsiliepimų iš draugų mačiusių šį kūrinį.“‒ Atalia, JK„Darbas nuteikia labai raminamai, praktikuoju jogą ir medituoju, todėl tokiai aplinkai labai tiks! Gyvas, lengvas ir gamtiškas. Labai džiaugiuosi, nes labai pasisekė išsirinkti tobulą pirmąjį meno kūrinį namams.“‒ Asta, Švedija„Esu labai laimingas, kad įsigijome keturis darbus iš Dubajaus serijos. Dubajus, Jumeira ir Deira tapo dėmesio centru mūsų susitikimų kambariuose Londono biure ir yra labai populiarūs tiek tarp darbuotojų, tiek tarp lankytojų.“– Duncan, JK„Manau, kad jūsų kūrinys Simfonija yra labai ypatingas. Būtent dvasinis pasaulis jūsų darbuose yra labai gražus.“– Lisa, Danija„Darbas nuteikia labai raminamai, praktikuoju jogą ir medituoju, todėl tokiai aplinkai labai tiks! Gyvas, lengvas ir gamtiškas. Labai džiaugiuosi, nes labai pasisekė išsirinkti tobulą pirmąjį meno kūrinį namams.“‒ Asta, Švedija„Turime įsigiję porą jūsų darbų, jie kaba ant sienos mūsų svetainėje. Išties su amžiumi jie vis gerėja ir gerėja.“– Eirik, Norvegija„Jei Jurgitos Gerlikaitės darbuose ieškotume romantiško pasakojimo, kaip mat pakliūtume į jos paspęstas pinkles. Jurgitos kūrinių pasaulis – vienbalsiai įvertintas tiek Lietuvoje, tiek ir Rytų ir Centrinėje Europoje – atsiskleidžia įvairiomis technikomis, o skaitmeninė spauda įgalina išgauti dar daugiau aspektų, o jos kuriamas pasaulis bet kam gali pasirodyti pernelyg ramus ir tiesiog gražus. Jo rokokiškas stilius, Europos alegorijomis pagrįsti siužetai, atidžiau įsižiūrėjus išryškėjantys Lietuvos kraštovaizdžio elementai sukuria iliuziją, tarsi būtum patekęs į Vilniaus senamiesčio labirintą. Būtent Vilniaus senamiestis, kiek man yra tekę matyti, yra tinkamiausia vieta žaisti slėpynes visoje Rytų ir Centrinėje Europoje. Vaikiškam žaidimui būdingo tyro žiaurumo pagimdytas šio miesto labirintas neturi lygių. Jis atspindi ne vien kraštovaizdžio ir architektūros nepaprastumą, bet ir kažką esminio, būdingo Lietuvos istorijai, kurioje fanatiškos katalikybės pašonėje vis dar gyva pagonybė, o savos tapatumo paieškos stumia į susvetimėjimą. Jurgita neabejotinai yra Vilniaus žmogus. Klaidžiodama po miestą ji fiksuoja žmones ir gražius vaizdus, kuriuos paskui perkelia į išgalvotą erdvę. Kartu su nesančiaisiais dalyviais jie įterpiami į dvisluoksnę arba trisluoksnę erdvę, o tuomet tyram grožiui neišvengiamai ima akomponuoti žiaurumas ir baisumas. Šie du arba trys vienas kitam priešiški sluoksniai įausti į vidinį siužetą, lemia, kad Jurgitos darbai atsiskleidžia ir žmogui iš šalies. Dar kartą peržvelgę „Meditacijų“ ciklą (iš viso 17 darbų, 2007 m.), kurio slapta tema yra būtent miestas, pamatytume, kad Jurgitos kūrinių sulyginimas su Vilniaus miesto bruožais toli gražu nėra atsitiktinis. Jurgitos miestiškumas, sakyčiau, yra originalus tuo, kad apgaulingai primena M. K. Čiurlionį, taip pat pasirinkusį „Meditacijų“ temą, tačiau jam rūpėjo atskleisti pagonybės sąsajas su Rytais. Apskritai apie Lietuvos dailininkus, perfrazuodami Sezanui skirtą Pikaso teiginį, galėtume sakyti: „Visi jie kilę iš Čiurlionio.“ Tiesa, nemaža dalis jo motyvus perėmusių autorių taip ir liko pakartojimo lygmenyje, o Jurgitos Gerlikaitės ciklas „Meditacijos“ yra pagirtinas vaisingo interpretavimo pavyzdys.“– Rio Kojima, Istorijos profesorius, Čiūbu universitetas, Japonija. „Arena“, Nr. 6, p. 1–4, Fubaisha, 2009.Iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė„Dėl estetinio įtaigumo ir pažinimo gilumo, Jurgitos Gerlikaitės grafikos darbai yra nepaprastai jaudinantys ir svarbūs.“– Tom Jørgensen, meno istorikas, dailėtyrininkas ir rašytojas, Danija „Kalbant apie menininkės šaknis, reikia pasakyti, kad Jurgita Gerlikaitė anksčiau studijavo Japonijos dzenbudizmo meną. Net jeigu perdedant išorinių įtakų reikšmę originali menininkės kūryba galėtų būti klaidingai suprasta, neabejotinai atpažįstu ryšį tarp dzenbudizmo filosofijos ir jos darbų. Pavyzdžiui, žiūrėdami į akis, pavaizduotas jos simboliškai pavadintame darbe „Materija, energija, erdvė, laikas“ (2006), matome, kad veido išraiška turi daug panašumų į vaizduojamą No teatro kaukėje. Darbe naudojami tik juodi ir balti tonai, būdingi dzenbudizmo tapybai. Veidas akivaizdžiai medituoja, siekdamas subjektyvumo nebuvimo ir egzistencinės nebūties. Tai gyvenimo tyrimas vaizdais. Šiuo metu, kai sąmonė išstumia ego arba savąjį aš, žmonija gali pasiekti harmoniją su išoriniu pasauliu, kuris ima kontroliuoti subjektyvią vidinę žmonių erdvę. Čia ego tiesiog vaizduojamas kaip reliatyvus reiškinys, suskaidytas subjektyvumo. Todėl istorijos apie paslaptingus nuotykius yra ne romantinės istorijos su laiminga pabaiga, o nesibaigiantis persikūnijimas. Fantastinį didžiojo Lietuvos dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulį mes taip pat lengvai įsivaizduojame tirdami vidinį pasaulį antisubjektyvumo prasme. Akivaizdu, kad Čiurlionio tapyba turėjo įtakos Jurgitos Gerlikaitės spalvų gamai. Tapydamas „kosminę fantaziją“, Čiurlionis ignoravo šiuolaikinę perspektyvą ir naudojo plokščią mandalos formos kompoziciją. Jurgita Gerlikaitė savo technika panašiai ignoruoja šiuolaikinę perspektyvą ir išreiškia pagarbą senelės liaudies menininkės Petronėlės Gerlikienės kūrybai. Vis dėlto turime atsiminti, kad dėl tokios antimodernios aplinkos Jurgita Gerlikaitė tapo itin modernia menininke.“– Rio Kojima, Istorijos profesorius, Čiūbu universitetas, Japonija. Jurgita Gerlikaitė, Vilnius, 2009„J. Gerlikaitės, studijavusios Vilniaus dailės akademijoje meno istoriją ir teoriją, o paskui susidomėjusios grafikos studijomis, kūriniai atlikti labai retai Lietuvoje naudojamomis netoksiško estampo technikomis. Danijoje studijavusi šias technikas – fotopolimero plėvelę, ofortą ir kitas, autorė demonstruoja grafikos lakštus, kuriuose garsių praeities meistrų kūrinių parafrazėms ir replikoms sukuriamas grafiškų elementų fonas. Dėmės, linijos, koncentriniai apskritimai derinami su paslaptinga, vylinga Lucaso Cranacho kadaise tapytos Juditos šypsena. Leonardo da Vinci ir kitų iš praeities atėjusių paveikslų veikėjai perkeliami į ofortus, sudabartinami, išlaikant atpažinimo galimybę. Autorė tarsi rodo savo pagarbą ir palankumą garsiems meno istorijos vardams, kukliai nuo savęs pridėdama naują aplinką naujam jų gyvenimui. Tačiau taip sukuriami nauji lyriški ir subtilūs kūriniai, kuriuose praeities šešėlis tik suteikia papildomą gilumą.“– Jurgita Ludavičienė, dailės kritikė. Moters pasaulis galerijoje // Literatūra ir menas, 2004„Rafinuoti darbų estetikos elementai nuveda, tiksliau sakant nuvilioja, mus į pasaulį, kuriame už pasakų paviršiaus slypi pagrindiniai žmogiški potyriai, geri ir blogi. Be to, menininkė pasirenka temas, tokias kaip nuodėmė, blogis, šviesa, tamsa, nuosmukis ir prisikėlimas, o mes esame verčiami pamąstyti apie tai ne tik estetiniu, bet ir egzistenciniu požiūriu.“– Tom Jørgensen, meno istorikas ir rašytojas, DanijaSVARBIAUSIOS ASMENINĖS IR GRUPINĖS PARODOS2018 Šiuolaikinio meno kvadrienalė: Memorabilia, Vilniaus Bastėja, Vilnius2017 Atrinkti darbai (personalinė paroda), EG, JK2015 Vėl pavasaris (personalinė paroda), Darijaus galerija, Vilnius2014 Šiuolaikinio meno kvadrienalė: menas ant vėliavos stiebo, Vilniaus Bastėja, Vilnius2013 Jurgita Gerlikaitė (personalinė paroda), Lietuvos ambasada JK, Londonas2012 Miesto peizažai (personalinė paroda), Creative Solutions gallery, Londonas2011 Jurgita Gerlikaitė (personalinė paroda), Svanekegaarden menų centras, Bornholmas, Danija2011 Apie tai, Vilniaus rotušė, Vilnius2010 Jurgita Gerlikaitė (personalinė paroda), WAFI, Dubajus2010 Lietuvos sezonas, Alex galerija, Vašingtonas, JAV2010 Atspindys veidrodyje, Jungtinių Tautų Asamblėja, Niujorkas, JAV2009 Kartos, Panevėžio miesto dailės galerija, Panevėžys, Lietuva2009 Art Vilnius‘09, Vilnius2009 Moteriška fantazija, galerija View, Oslas, Norvegija2009 Metafizinė rekonstrukcija (personalinė paroda), Darijaus galerija, Vilnius2009 Estampas 2008, galerija Kairė-dešinė, Vilnius2008 Slapti pasauliai (personalinė paroda), Something unexpected galerija, Niujorkas, JAV2008 Lietuvos dailė 2008, Panevėžys, Birštonas, Lietuvių namai, Seinai, Lenkija2008 Kita pusė, Lietuvos grafika, Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje, Jurgio Baltrušaičio namai, Maskva, Rusija2008 Generations, Čiurlionio lietuvių dailės galerija, Čikaga, JAV2008 Art-line, Minsko tarptautinė grafikos paroda. Baltarusijos nacionalinė biblioteka, 1 laipsnio diplomas už darbą Meditacija VII.2008 Susitikimai laike (personalinė paroda), Darijaus galerija, Vilnius2008 Anapus – lietuvių grafika Osle, Norvegijos grafikų galerija, Oslas, Norvegija2007 Parallelinės erdvės (personalinė paroda), Darijaus galerija, Vilnius2007 Pavasario lygiadienis (personalinė paroda), Darijaus galerija, Vilnius2007 Estampas 2006, galerija Kairė-dešinė, Vilnius2006 Septyneri metai Danijoje (personalinė paroda), Darijaus galerija, Vilnius2006 Mirtinos nuodėmės, galerija ArtShare, Kopenhaga ir Darijaus galerija, Vilnius2006 Erdvė, plokštuma, kūnas. Lietuvos grafika ir skulptūra 2006, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius2005 Žaidimai (personalinė paroda), Darijaus galerija, Vilnius2004 Bangos ilgis (personalinė paroda), Darijaus galerija, Vilnius2003 Moters pasaulis (personalinė paroda), Meno niša, VilniusBIBLIOGRAFIJAAlameri Ali., Lithuanian artist Jurgita Gerlikaite searches for meaning within the layers // Emarat Alyoum, 2010Allmeling A., Portrait of an Artist as a Young Woman // Al Arabiya, 2011Apanavičienė L., Pažintis su jauna menininke iš Lietuvos Jurgita Gerlikaite // Draugas, Čikaga, JAV, 2008Čikagoje – lietuvių šeimos menas // Lietuvos rytas, 2008Čiplė M. D., Kelionė laike. 2008Drabin S., Jurgita Gerlikaite takes on London – As you have NEVER seen it, London, UK, 2014Jørgensen T., Skaitmeniniai svajų peizažai. Apie Jurgitos Gerlikaitės paveikslų pasaulį. Danija, 2007Klusas M., Paroda „Mirtinos nuodėmės“ šiauriečių žvilgsniu // Lietuvos žinios, 2005Klusas M., Trisdešimt šeši būdai pamatyti Dubajų // Lietuvos žinios, 2012Kojima R., Jurgitos Gerlikaitės meditacija ir subjektyvumo suskaidymas – skaitmeninis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulis // Jurgita Gerlikaitė. Vilnius, 2009Kojima R., Jurgitos Gerlikaitės meditacijų pasaulis // Arena, Japonija, Nr. 7, 2009Ludavičienė J., Moters pasaulis galerijoje // Literatūra ir menas, 2004Ludavičienė J., Nekonkrečios rekonstrukcijos // Literatūra ir menas, 2009Lukienė D., Poezijos ir meno vakaras Vašingtone // Amerikos lietuvis, JAV, 2008Miestas // Krantai, 2006Pakalkienė R., Po septynerių metų Danijoje // Lietuvos žinios, 2007Paklonskaitė L., Linijos ir spalvos dermė parodoje „Susitikimai laike“ // Bernardinai.lt, 2008Paklonskaitė L., Tarp grafikos linijų – subtilus jausmų pasaulis // Vilniaus diena, 2008Šadzevičienė I., Kartos: Petronėlė Gerlikienė, Pranciškus Gerlikas, Jurgita Gerlikaitė // Draugas, Čikaga, JAV, 2008Vazbutaitė J., Už komforto zonos ribų // Moteris, 2007Voitiulevičiūtė Z., Kasdienybės džiugesys paralelinėse erdvėse // Respublika, 2007Wolstenholme J., London series by Jurgita Gerlikaite, London, UK, 2014Žižiūnas A., Močiutės ir jos vaikaitės kūryba // XXI amžius, 2005.

Šrifto dydžio keitimas