,,Menas-tai mano emocijos“ Valentino Jankausko tapybos darbų paroda Baubliuose

By 2021-11-26Parodos

Autorius sako:

Mano kūryba – skinami vaizduotės vaisiai… Jų pasitaiko visokių: jie saldūs kaip saldainis, bet kartu ir rūgštūs kaip citrina. Gyvenu savo pasaulyje ir jo dalelę parodau tapybos ir spalvų jausmingumu. Spalvos atspindi mano jausmus, savijautą, emocijas, esamą būseną… Tapyba – tai išraiška, kuria parodau ką matau, kas sukasi mano galvoje. Kuriu dalelę po dalelės, žiupsnelis po žiupsnelio ir ta magija mane užburia.

Taigi susipažinkime!

Kūnas žmogui kaip indas. Mūsų indai skirtingi kaip ir mano darbai. Aš savo kūryboje sukuriu indus, naujus, dar nematytus ir nežinomus padarus… Darbuose įkūniju ir gyvybę, kuri skleidžia emocijas… Taip pat savo kūriniuose atskleidžiu kilusias emocijas, mimikas… Kai kurie kūrybos darbai susiję su žmonių nuotaikomis, emocijomis, savybėmis, vertybėmis. Darbai primena realybėje esančius, tačiau savaip perkurtus daiktus, jų dalis. Galite pamatyti ir pajusti energiją, kuri kyla iš kai kurių darbų bei spinduliuoja į Jus. Kai kuriu, būna įvairiai: emocijos plyšte plyšta arba užlieja ramuma ir susikaupęs „taškausi“… Atrodo, kad esu pasaulio, kurio niekas neturi ir nepažįsta, šeimininkas. Noriu Jums pristatyti savo pasaulį, pažiūras, supratimą, kuriuos įkūnijau savo fantazija pripildytuose kūriniuose. 

         „Paveikslas man – tai mano vaikas, kuris man labai brangus“.

Publika, ar kaip čia pavadinus tiksliau, žiūrovai dažnai klausia: „Kas tai? Nieko nesuprantu…“ Na ne visada reikia ieškoti prasmės, kartais tiesiog reikia gėrėtis tuo, ką matome, nors ir nesuvokiame, kas ten. Kiekvienas kūrėjas turi savo tikslą ir nebūtinai jis turi būti sutelktas į paveiksle atvaizduojamą prasmingą mintį – tikslas gali būti grožis.

Žvelgiant į kai kuriuos paveikslus, gali daug ką atrasti – nuo prisiminimų iki jausmų… O kam skirtas paveikslas? Na kaip kas pažiūrės: vienam – investicija, kitam – kolekcijos papildymas, puošmena, jaukumas ar prisiminimas… Kitam labai smalsu kaip jis – paveikslas – vystosi… Pasipila klausimų ,,kruša“: „Kaip Tu tai padarai?“ Padarau, nes pradedu ir padarau taip, kaip patinka – paprastai, bet kartu ir sunkiai… Ir panašiai…

Viena minutėlė ir aš, kūrėjas, užpultas įkvėpimo.

Semiuosi įkvėpimo iš dėmesį patraukusių detalių, kurios sudaro iliuzijas mano galvoje. Po to permąstau, kur kuri detalė tinka ir… Padaryta!!! Kai širdis geidžia, mintys paruoštos saviraiškai. Man bet kokia detalė, padėjusi subrandinti kūrybos vaisių, yra svarbi. Tiksliau pasakius, skambėtų panašiai taip: „Jei nenori valgyti, tai pradėk valgyti ir pajusi alkį“. Kurti įkvepia skirtingos emocijos: liūdesys, gera nuotaika, moterys, žmonės… Sunkiai paaiškinamas žodis yra įkvėpimas. Kai kas gali neblogai paaiškinti, bet vargu, ar patys giliai jį supranta. Paaiškinti jį galima, bet pajusti ne kiekvienas gali. Galima paaiškinti ugnies prigimtį, tačiau nuo to burna neįkais. Tai reikia pajusti… Nepalietus tikro vandens ir tikros ugnies neįmanoma jų suprasti. Žodžiais neįmanoma nusakyti to įkvėpimo, jausmo, kurį jauti ir į kurį pasineri visa savo esybe. Niekas negali visko suprasti, remiantis vien kito žmogaus paaiškinimais. Taigi, taip yra ir su mano kūryba: ji iš šalies lieka paslaptinga ir nesuprasta. Visų pirma ją reikia jausti…

„Aš – lyg laidininkas, į kurį ateina elektra idėjų pavidalu ir negaliu jos išjungti“.

Turiu vaizduotę, kūrybiškumą, fantaziją… Protas juos išplečia iki begalybės ir padeda formuoti, pateikti idėjas. Kai ko nesugebu: tai – kurti tiek, kiek gaunu kūrybinės „elektros“. Mane tai vargina ir slegia, nes nemoku to „elektros  srauto“ valdyti: ji vis teka manyje ir negaliu to sustabdyti, o kai sustoja, pasijaučiu „normalus“, nes nebūnu išprotėjęs dėl meno.  Aš „išprotėjęs“ dėl meno – tai neatsiejama mano gyvenimo dalis.

Pažvelgus į mano darbus, galima įžiūrėti daug ką, tik tam reikia fantazijos. Į tą patį mano paveikslą žiūrint skirtingais kampais, atsiveria vis kiti vaizdiniai. Mano kūriniai nėra tikslūs. Jie nevaizduoja vieno konkretaus kūno ar formos, kas dažnai yra traktuojama kaip privalumas. Pažvelgus į mano piešinį net neina pasakyti, kas ten tiksliai pavaizduota, nes tos visos figūros, formos viena kitą papildo ir sujungia. Įvertinkite mano kūrybos vaisius, kuriuos dabar matote prieš save. Prieikite arti, nutolkite ir pabandykite pajusti, suprasti mane.

Girdėjau diskusiją: „Kaip tai įmanoma padaryti..?“ ir panašiai… Atsakau paprastai – tai magija, kuri gyvena manyje. Vienas mato tą, kitas – aną… Matyti galima be galo daug… Bandau žiūrovą sudominti, priversti pamąstyti, įsigilinti ir padiskutuoti. Tiesiog siekiu sava raiška visiškai laisva forma iliustruoti užplūstančias mintis drobėje ar kitokiame paviršiuje – juk tai mano raiška! O jei trumpai ir aiškiai – tiesiog kuriu 🙂

,,Prisiminkite – kokios spalvos vyraus jūsų pasaulyje, priklauso tiktai nuo jūsų pačių!!!”