Pradžia » Lankytinos vietos

Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Adresas: M. Valančiaus g. 2

Dabartinė miesto negotikinė bažnyčia pastatyta 1909 metais. Statinio projektą parengė žymus lenkų architektas Juozapas P. Dziekonskis. Pagrindinis bokštas – įspūdingai aukštas, beveik 60 m. Bažnyčios viduje sukaupta visa meno kūrinių galerija, verta pamatyti XIX a. tapytų šv. Antano ir šv. Onos paveikslų, išskirtini 16 langų vitražai, keliolika XVIII ir XIX a. sukurtų medinių šventųjų skulptūrėlių. Bažnyčioje išliko 1912 m. gamybos Karaliaučiaus firmos Bruno Goebel sukurti vargonai. Bažnyčios statybos ir įrengimo išlaidas padengė vietos dvarininkai ir parapijiečiai.

Nuotr. J. Bergelienės

Buvusi NKVD būstinė

Adresas: Vytauto Didžiojo g. 9

Dabartinė Šilalės klebonija – buvusi NKVD būstinė . 1992 m. prie pastato pritvirtinta memorialinė lenta, liudijanti, kad saugumas čia buvo įsikūręs 1949–1953 m., kad emgėbistai čia „kankino nekaltus Lietuvos žmones“. Namo rūsyje buvo keturios kameros, o virš jų – tardymo kabinetai. Ne vienas šilališkis čia atsisveikino su laisve ar net neteko gyvybės.

Paminklas „Žuvusiems už Tėvynės Laisvę tremtyje ir kalėjimuose 1941-1990“

Adresas: Šilalės miesto kapinės – Zobėlijos g. ir Kapų g. sankirta

Originalios formos simbolizuoja prie ugnies susibūrusius įvairių kartų tremtinius – vaikus, paauglius, suaugusiuosius. Juos po savo šviesiais sparnais globoja angelas sargas. Paminklo autorius – Stasys Kruša. Istorikas Edvardas Vidmantas yra suskaičiavęs, kad stalinizmo laikotarpiu į Sibirą buvo ištremta daugiau negu 2300, o įkalinta virš 830 Šilalės rajono gyventojų.

Koplytėlė

Adresas: skveras ties J. Basanavičiaus ir Vytauto Didžiojo gatvių sankryža

Senasis šventorius –  tai pirmosios Šilalės bažnyčios vieta. Nuo 1533 m. čia stovėjo trys medinės Šilalės bažnyčios, o 1779 m. iškilo ir ketvirtoji – mūrinė.  Senoji bažnyčia nugriauta 1903 m.

Paminklas Lietuvos partizanams, žuvusiems Šilalės rajone

Adresas: skveras ties J. Basanavičiaus ir Vytauto Didžiojo gatvių sankryža

Granitiniame monumente iškalta beveik 180 pavardžių. Tiek aukų sudėta nedideliame žemės lopinėlyje, apimančiame tik 1/55 dalį Lietuvos. Būtent dabartinio Šilalės rajono teritorijoje laikėsi, kovojo ir žuvo žymūs rezistencinio sąjūdžio vadovai – Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis, Butageidžio rinktinės vadas Petras Balčinas-Pušis. Pažymėtina ir tai, kad šiame mažai miškingame (išskyrus pietvakarinę dalį) ir partizaniniam karui nelabai tinkamame krašte kovos truko beveik 15 metų, paskutiniai šūviai nuaidėjo 1959-aisiais. Paminklas iškilmingai pašventintas 1998 m. rudenį. Vienas pagrindinių jo pastatymo iniciatorių, kartu ir autorius – T. Žymančius.

Lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanikos“ skrydžio 60 – mečiui skirtas paminklas

Adresas: J. Basanavičiaus g. ir V. Kudirkos gatvių sankirta

Moderni akmenų kompozicija, vaizduoja miške tarp pušų nukritusį lėktuvą „Lituanica“ (autoriai: Paulius ir Jonas Juodikiai, architektai: Marija ir Martynas purvinai). Lakūnų atminimas įamžintas 1993 m., pažymint 60-ąsias jų skrydžio per Atlantą ir tragiškos žūties metines. Paminklas liudija, jog vienas lakūnų – Stasys Girėnas – yra gimęs Šilalės rajone, Vytogalos kaime.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus

Adresas: S. Gaudėšiaus g. 4

Šilalės krašto muziejus pradėtas kurti 1962 m., kai buvo įsteigtas Lietuvos  kraštotyros draugijos Šilalės skyrius.1994 metais muziejus įgavo Šilalės krašto muziejaus statusą. 2005 m. spalio 1 d. Savivaldybės taryba įsteigė biudžetinę įstaigą Šilalės krašto muziejų kaip atskirą juridinį vienetą. Vlado Statkevičiaus vardas muziejui suteiktas tik 2006 m. liepos 27 d. Šiuo metu Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus fonduose yra virš 21 000 eksponatų. Muziejuje eksponuojama apie 600 archeologijos ir etnografijos eksponatų. Kitos muziejinės vertybės saugomos saugykloje.

Senosios žydų kapinės

Adresas:  S. Dariaus ir S. Girėno ir Pietinio kelio g. sankryža

Žydų masinių žudynių vietą žymi žydų genocido aukų kapai, paminklas. Šioje vietoje hitleriniai žudikai ir jų vietiniai pagalbininkai 1941 metais rugpjūčio-rugsėjo mėn. nužudė 112 žydų tarpk kurių –  vyrai moterys, vaikai. S. Biržiškis įvykį prisiminė taip: „Penki vokiečiai surinko visus vyrus žydus […] išsivedė už miestelio, liepė išsikasti duobę ir visus sušaudė […]Žydai, matyt, buvo tiek pritrenkti jiems skirto likimo, kad visai nebandė priešintis ar bėgti“. Dauguma kitų Šilalės žydų bendruomenės narių kiek vėliau sušaudyti Tūbinių miške.

Paminklas Kovo 11-ajai „Laisvės šauklys“

Adresas: J. Basanavičiaus ir Nepriklausomybės g. sankryža

Paminklas, skirtas 1990-ųjų Kovo 11-ajai – Nepriklausomybės atkūrimui. Jį sukūrė skulptorius Kazimieras Kisielius. Šilalės „Laisvės šauklys” – pirmas Kovo 11-ajai skirtas paminklas Lietuvoje.

Nepriklausomybės ąžuolas

Adresas: J. Basanavičiaus ir Nepriklausomybės g. sankryža

Kiekvienam atvykusiam į Šilalę matomoje vietoje žaliuoja paminklinis ąžuolas. Jo pavėsyje akmeniniuose stulpeliuose iškalta data – „1918 02 16“. Šie skaičiai sako, kad ąžuolas – gyvas Lietuvos Respublikos paskelbimo paminklas.  Kraštotyrininko Kazimiero Šetkaus teigimu, medelį pasodino Šilalės šaulių būrys 1937-ųjų rudenį iš anksto pasiruošdami Nepriklausomybės 20mečio minėjimui.

Evangelikų liuteronų bažnyčia

Adresas: Nepriklausomybės g. 8

1806 m. Šilalės miestelio evangelikai pastatė medinę bažnyčią. 1833 m. bažnyčia sudegė. 1838 m. nudegusios vietoje pastatyta antra medinė bažnyčia. Prie bažnyčios buvo pastatyta medinė varpinė. 1882 m. bažnyčia suremontuota, o ant bažnyčios vakarinio galo pastatytas medinis bokštas ir įkeltas varpas. 1941 m. birželio 24 d., pirmosiomis karo dienomis, bažnyčia vėl sudegė. Atgimimo laikais dabartinė bažnyčia perstatyta iš Gėrkių gyvenamojo namo, kur vyko pamaldos iki 1991 metų.

Evangelikų liuteronų kapinės

Adresas: Nepriklausomybės g., Šilalės šilo pietinis pakraštys.

Kapinės primena, jog iki II pasaulinio karo Šilalėje gyveno gana daug evangelikų liuteronų. Spėjama, jog dauguma jų buvo atvykę iš Mažosios Lietuvos arba iš Tauragės krašto.

Šilalės krašto rezistentų kapinės

Adresas: Evangelikų liuteronų kapinės – miesto pušynas

Masinė partizanų užkasimo vieta. 1990 metais pastatytas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Vykstant rezistencinėms kovoms Šilalės stribai ir enkavėdistai būtent čia užkasė daugumą Šilalės apylinkėse žuvusių ir šiame mieste niekintų partizanų bei jų rėmėjų kūnų. Bendras palaidotųjų skaičius nėra žinomas, bet jų turėtų būti ne mažiau kaip keliasdešimt aukų, užkasimo vietose supilta apie 10 didesnių ir mažesnių kauburėlių. Iš netiesioginių liudijimų galima spėti, po kuriuo iš jų palaidoti partizanai, žuvę 1946 m. gruodžio 25 d. Kreiviuose, 1947 m. balandžio 5 d. Gerviškėje, 1949 m. spalio 21 d. Lentinėje, 1952 m. balandžio 18 d. Bilioniuose, 1953 m. vasario 1 d. Kelmutiškėje.